Trečiojo Gavėnios sekmadienio Evangelijos žinia – Jėzaus katekezė samarietei moteriai apie tai, kas yra gyvasis Dievas ir kaip išsaugoti gyvąjį tikėjimą visą gyvenimo kelią. Jėzus atėjo numalšinti mūsų Dievo artumos troškulio, bendrystės troškulio, prasmės troškulio. Jis taip pat apreiškia, kad gerdami iš Dievo meilės ir gailestingumo šaltinių, mes patys tapsime meilės ir gailestingumo šaltiniais. Mums reikia Jėzaus malonės gyvenimo kelyje, idant laimingai pasiektume amžinybę, kuri tik viena yra kiekvieno žmogaus tikroji gyvenimo laimė ir gyvenimo prasmės sąlyga. Tačiau tai dar ne viskas. Ne mažiau svarbi žinia yra ir ši: Jėzus leidžiasi į pokalbį su nusidėjėle samariete ne todėl, kad ją pasmerktų, bet kad ją perkeistų, grąžintų jai gyvenimo prasmę ir vertę bei padarytų Dievo žinios skleidėja. Ar tai nėra didžiausia žmogaus laimė – nešti Dievo žinią į artimo namus, vietoj taip dažnai nešiojamų paskalų, blogų naujienų ir apkalbų?
Šv. Tomas Akvinietis mėgo pasakojimą apie žmogų, kuris svajojo įsigyti ypatingą žirgą ir jo paieškoms paskyrė visą savo gyvenimą. Jis apkeliavo vos ne visą pasaulį, išleido visą sukauptą turtą, atidavė visą savo sveikatą ir gyvenimą to žirgo paieškoms. Galop tik prieš mirtį vargšas svajotojas suprato, kad tas jo svajonių žirgas visur jį lydėjo ir nešė saugiai pavojingiausiais gyvenimo keliais.
Gal ir mes lygiai taip pat vis dar esame gyvenimo laimės paieškose, tačiau be Jėzaus ir be Dievo? Nuimkime abejonių ir netikėjimo spynas nuo savo gyvenimo vartų ir plačiai juos atverkime Jėzui – vieninteliam galinčiam pasotinti mus Gyvuoju Vandeniu, nuo kurio daugiau nebetrokš ir nebealps mūsų dvasia.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
